Kaip viskas prasidėjo
1998/99-tų mokslo metų (buvau antrame MaF'o kurse) pradžioje, eilinėje matematinės analizės paskaitoje doc. Ričardas Kudžma užsiminė apie studijas Roskildėje, Danija.
Aš ir dar apie 15 kursiokų susidomėjome ir pradėjome lankyti vakarais dukart per savaitę danų kalbos kursus. Po poros mėnesių susimokėjome simbolinį 100LTL mokestį (apie penketas žmonių tada nustojo lankę), kurį kursų pabaigoje grąžino dalyvavusiems bent 75% paskaitų.
Pavasarį, kai laikėme danų kalbos egzaminą (pusiau raštu ir pusiau žodžiu), mūsų buvo telikę vos šeši.
Kai vyko atranka, kas vyks studijuoti, labiausiai lėmė kalbos mokėjimas, t.y. buvo daug norinčių pasinaudoti ta pačia Erasmus/Socrates studentų keitimosi programa, tačiau buvo nuspręsta, kad vyksime mes 6 ir dar 2 iš vyresnio kurso: Jurgita, Rokas, Vladas ir Andrius per rudens semestrą bei Jūratė, Andrej, Linas ir aš per pavasario semestrą.

/\

Formalumai Lietuvoje
1999 vasarą VUTRS (tarptautinių ryšių skyriuje) parašėme po prašymą studijuoti Roskilde Business Coledge (arba daniškai "Roskilde Handelsskole", sutr. RHS).
Kito semestro pabaigoje pasirašėme sutartį su VU, kad į asmeninę sąskaitą bus pervesta stipendija 500EUR per mėnesį, (220EUR iš Europos Sąjungos ir 280EUR iš Lietuvos) pasirašymo datos kursu(!) pagal Erasmus/Socrates programą. Prieš pat Kalėdas į Danijos ambasadą nunešėme patvirtinimą iš VU, kad esame atrinkti studijuoti Danijoje nuo 2000.01.20 iki 2000.06.26 ir kad turime pakankamą finansavimą, užpildėme anketas gauti Danijos vizas.
UAB Preventa (būtent šiai draudimo kompanijai VUTRS davė pažymėjimą, kad esame studentai ir norime 50% nuolaidos) suteikė sveikatos draudimą užsienyje (18LTL už dieną) tik kelioms savaitėms, nes Danijos studijų programoje reikalaujama turėti danišką sveikatos draudimą, kuris suteikiamas tik praėjus 6 savaitėms nuo atvykimo datos.
Avia bilietus užsakėme West Express per VU personalo skyrių, pagal jų vidinę kreditavimo sistemą.
Sausyje Danijos ambasada išdavė mums vizas, kai tik gavo patitvirtinimą iš Michael Claudius, kad būsime priimti ir apgyvendinti. Į Danija, kaip ir į kitas Europos Sąjungos šalis, galima keliauti trims mėnesiams ir be vizų, tačiau, studijos tęsiasi penkis mėnesius ir prieš išskrendant yra labai svarbu jau turėti su savimi vizą, nes Danijoje jos niekas neduos. Kadangi mūsų vizos šiek tiek vėlavo, tai teko skrydį atidėti trims dienoms, tačiau ir šias išlaidas vėliau padengė RHS.

/\

Formalumai Danijoje
Pačiomis pirmosiomis dienomis svarbu apsilankyti Roskilde Kommune (daniška savivaldybė), užsiregistruoti ir gauti CPR - sveikatos draudimo numerį, kuris galioja visoje EU, o Danijoje yra beveik visur naudojamas (pvz. be jo jūs negausite leidimo naudotis biblioteka, negausite leidimo įeiti į mokyklą savaitgalį ir neturėsite sąskaitos mokyklos NT bei Linux serveriuose). Po 5-6 savaičių jie atsiųs pačią kortelę - draudimo pažymėjimą, bet dažnai galima išsisukti ir su pasu, kai šalia vizos įrašytas CPR.
Taip pat iš pradžių reikia susirūpinti danų kursais (paklausinėti Michaelį Claudijų).

/\

Kur patekau
2000-ųjų sausio 23-čios sekmadienį vakare nusileidome Kopenhagos aerouoste. Nieko nelaukdami nusipirkome po clip-kortą važiuoti traukiniu per visas zonas (255DKK), susiradome traukinį į Roskildę (važinėja nuo 5val. ryto iki 1val. nakties maždaug kas 15min.), nusileidome liftu į požemį, išmokome žymėti clip-kortą ir po kelių minučių išvykome. Po pusvalandžio išlipome pačioje paskutinėje stotelėje. Roskildės stoty ant sienų radome keletą žemėlapių, kuriuose bandėm susigaudyt... galiausiai išėjom į miestą ir ten su visais daiktais buvom kaip mat supakuoti į taksi, vairuotojas tik paklausė angliškai, ar žinom adresą. Po keletos minučių gudraus vinguriavimo po Roskildės gatveles atsidūrėm Kildehusvej gatvelėje, kur aplink stovėjo šeši kolegiato trijų aukštų pastatai. Vėliau išaiškėjo kaip viskas iš tikrųjų yra:

Žemėlapyje pažymėta:
S raudoname šešiakampyje - traukinių stotis;
stambi mėlyna linija - Kildehusvej gatvė;
plona juoda linija - dažniausiai naudojami maršrutai;
1 - kolegiato namukai;
2 - koledžo datamatiken (edb) patalpos;
3 - DK degalinė, šalia ir bankas su privačia arabo maisto krautuvėle;
4 - maisto parduotuvė Netto;
5 - maisto parduotuvė føtex;

/\

Apartamentai
Šeštus ar septintus metus lietuviai čia gyveno vis tuose pačiuose kambariuose: 2B namuke 104 kambaryje, 2C namuke 1 kambaryje, 2D namuke 3 ir 204 kambariuose.

Kambariai vienas nuo kito beveik nesiskiria, paveikslėlyje yra 2C-1 - vieno iš jų planas. Kiekviename bute yra tualeto ir dušo kambarėlis, virtuvės kampas su elektrine plytele ir šaldytuvu po ja, šiukšliamaišio spintelė, indų spintelė, drabužių spinta, du darbastaliai be stalčių, žurnalinis staliukas, ofisinė kėdė, virtuvinė kėdutė, "fotelis", atsipalaidavimo kėdė ir aišku ne itin stipri bei neilga lova. Beveik visuose kambariuose radome vis dar tebeveikiančias radijas, savo kambaryje dar radau televizorių su kabeline TV, Andrėjui patikėjome miniatiūrinę elektrinę krosnelę.

/\

Maistas
Kambariuose yra truputis indų: 3 lėkštės sriubai, 4 lėkštės antram patiekalui, metalinis bliudelis (paprastai naudoju blynų tešlai maišyti), 3 lėkštutės kavos puodeliams, 3 mažučiai kavos puodukai, vienas 1/4l puodukas, 4 šakutės, 4 šaukštai, 4 šaukšteliai, 4 peiliai, vienas tikras peilis, dvi keptuvės (didelė ir maža), puodas sriubai, elektrinis virdulys ir termosas. Tikimės tiek ir palikti ateinančiai kartai...
Danijoje nereikia būti dideliu specialistu maisto gaminime, nes parduotuvės pilnos pusfabrikačių, t.y. perkate, kepate/verdate beveik be priežiūros ir daugiausiai po pusvalandžio valgote. Bet dažnai vakare būna daugiau laiko pažaisti ir pasigaminti ką nors lietuviško. Bene įdomiausios maisto paieškos yra susiję su sūriu: visi daniški sūriai yra su įvairių spalvų pelėsiais, priklausomai nuo kartumo, todėl reikia gerai žinoti ko nori, arba tenka rinktis kažką prancūziško ar angliško - kas yra panašiau į lietuvišką, tačiau brangiau. Daniškos grietinės neradom, iš bėdos su blynais naudojome creme fraiche. Pieno yra įvairiausių rūšių (riebumas svyruoja nuo 0.1% iki 3.5%). Duonos pasirinkimas irgi labai didelis. Dažnai pirkdavau kiaulienos faršą 18-20% 18DKK už 0.5kg, iš kurio kartu su daržovėm ir chili gaudavosi labai skanus padažas makaronams, bulvių ar ryžių košei (ačiū Andriui).

/\

Pirkiniai
Kainos yra nenusakomos, bet maistas yra vidutiniškai 1.5 karto brangesnis nei Lietuvoje, tačiau pasitaiko nusipirkti ir daug pigiau, ypač, kai taikomos nuolaidos perkant keletą vienodų produktų. Pačios populiariausios parduotuvės ne tik Roskildėje, bet ir visoje danijoje: Netto - nebrangi ir patogi, nes pakeliui į paskaitas, føtex - pigi ir patogi dėl didelio pasirinkimo ir daugybės nuolaidų, Kvickly - didelis pasirinkimas, tačiau miestelio centre, o va Irma yra viena iš prabangiųjų. Liūdniausia yra tai, kad visos parduotuvės palyginti su lietuviškomis neilgai dirba, ir kartais savaitgaliais tenka vieną-kitą būtiną daiktą pirkti degalinėje.
Sezono pabaigoje drabužių parduotuvėse pasipila nuolaidos, todėl tai yra puiki proga nusipirkti gražų daiktą prieinama kaina. Paprastai džinsiniai drabužiai būna labai pigūs (kelnės gali kainuoti netgi iki 100DKK), tačiau jie tikrai nėra patogūs, ypač kai daug laiko praleidžiate ant daniško dviračio, patartina nusipirkti ką nors švelnesnio, pvz. malonios ir čia madingos medvilninės kelnės Tųj j man kainavo 165DKK.
Kad netektų badauti, naudojau paprastą pinigų paskirstymo sistemą: per mėnesį gaudavau 500EUR, pagal tuo metu krintantį euro kursą tai sudarė apie 3725DKK, 2000DKK atiduodavau už kambario nuomą - taigi likdavo apie 400DKK kiekvienai savaitei. Visos savaitės maistui išleisdavau apie 240DKK, likusieji atikdavo savaitgalio alui, rūbams ir kitoms smulkmenoms, likę tiesiog likdavo juodai dienai.
Tokias netikėtas išlaidas, kaip prakiurusi dviračio padanga, kabelinė TV ir radijas bei atostoginės kelionės į Kopenhagos muziejus, padengdavo koledžas. Deja, už perdegusias lemputes ir išeikvotus elementus (dviračio lempose bei player'yje) tekdavo susimokėti pačiam...

/\

Studijos
2000 sausio 24-tos pirmadienį prasidėjo semestras. Pačią pirmą dieną paskaitos prasideda tik 10val., tačiau labai svarbu pasirodyti ankščiau ir užsiimti prestižinę vietą visam semestrui, per pirmąją paskaitą tinkamai prisistatyti visiems. Vienas patarimas: neskubėkite pasirodyti, kaip puikiai mokate daniškai, nes tada visi kreipsis vien tik daniškai, netgi ir tada kai norėsite šnekėti angliškai.
Panašiai kaip ir su kambariais, lietuviai beveik visada atkeliauja čia į trečiąjį semestrą, ir nepriklausomai nuo to, kokius dalykus nurodė VU anketoje, mokosi SYM (Systemudvikling Metode - Methods of Professional System Development), FOS (Flerbruger-systemer - Multiprogrammable Operating Systems) ir OOP2 (Object Oriented Programming 2nd semester based on Java). OOP1 (liečia daugiau duomenų struktūras, negu tikrajį OOP) yra dėstomas antrame semestre, tačiau per trečiojo semestro egzaminą galima ištraukti bilietą pvz. apie didžiojo arba mažojo o notacija (iš algoritmų sudėtingumo analizės).
Gale semestro laukia vienas (45min pasiruošimui, 15min atsakinėjimui) egzaminas žodžiu iš visų trijų dalykų. Todėl mokymo programoje visi trys dalykai yra kruopščiai suderinti (vienu metu tenka daryti tik vieno dalyko projektą), bei vienas kitą papildo, pvz. FOS pratimai yra atliekami pasitelkiant Java (OOP), nes Java kalba turi specialius elementus, kurie nesunkiai leidžia programuoti lygiagrečiai veikiančius procesus.
Per pavasario semestrą turėjom dvejas vienos savaitės atostogas (vinterferie ir påskeferie), dvi savaites SYM projektui ir tris savaites FOS+OOP projektui, visos kitos savaitės buvo labai nuobodžios.

/\

Įranga
Be jau paminėtų baldų, kiekviename kambaryje yra po kuklutį kompiuterį. Man pasisekė, nes maniškio konfigūracija buvo galingiausia: 486SX 50MHz, 20MB RAM, 186MB HDD, deja be CDROM. Tikriausiai taip ir paliksiu suinstaliuotą danišką Windows3.11 OS su IBM ADK 1.0.3 beta programuoti Java (ačiū ankstesnėms kartoms).
Koledže yra apie 5-6 (o gal ir dar daugiau) kompiuterių klasės, todėl jokių eilių prie kompjuterių čia nebūna. Visos darbo stotys aprūpintos K6-2 (kai kurie P2) 400MHz, 64MB RAM, 4.3GB HDD, su CDROM. Beveik visur yra daniški Windows98, puikus interneto ryšys (savaitgaliais siekia netgi 106kbyte/s, deja ryšys su Lietuva ne toks geras). Administratoriai įvairiais mistiniais būdais stengiasi paslėpti faktą, kad tarp kompiuterių yra lokalus tinklas, tačiau, pasitelkiant poledit.exe utilitą ir žinant tikslų adresą, galima pasiekti vos ne bet-kurį kompiuterį tinkle, kas yra labai svarbu, nes tinklo serveris (kuriame administratoriai siūlo laikyti savo 10MB) irgi mistiniais būdais dažnai tampa nepasiekiamas. Pastato centre (visi koledžo pastatai yra kvadrato formos) yra dvi IT cafe kompjuterių klasės paprastai su šiek tiek galingesnėmis konfigūracijomis. Susidarė įspūdis, kad koledžo kompiuteriai yra atnaujinami maždaug kas pusmetį - galbūt savo laiku čia rasit jau ir P3 1GHz. Beveik kiekvienoje klasėje yra po lazerinį spausdintuvą - galima spausdinti beveik neribotais kiekiais. 3-4 klasėse yra po paprastą skenerį - gana mikliai galima susidėti nuotraukas į interneto puslapį.

/\

Žmonės
Iš principo vietiniai gyventojai yra labai draugiški, galima sakyti gyvena be rūpesčių. Savo mokesčių sistemą susitvarkė taip, kad vienu metu dirba tik apie pusę gyventojų, visi kiti mokosi, keliauja, atostogauja, bedarbiai gauna apie 135000DKK/metus pašalpą ir elgetaujančių gatvėse praktiškai nėra. Tiesa, pensininkai, kaip ir visame pasaulyje yra skriaudžiami, minimali pensija yra 5000DKK/mėn., patys jie skundžiasi, kad tik vieną kartą per metus tegali nuvykti i Havajų salas pailsėti, todėl paprastomis dienomis restoranuose vieši daugybė pagyvenusių žmonių...

/\

Savaitė
Danai laiką skaičiuoja savaitėmis, taigi aprašysiu tipiškos savaitės ciklą. Kiekvieną šiokiadienį (pirm.-penkt.) pradedant 8.20 yra privaloma lankyti visas paskaitas, kurių buvo apie penkias (45min kiekviena). Nuo 13-14val. esame laisvi ir iki 20.30 galime naudotis kompjuterių klasėmis pilnu pajėgumu, tačiau 2-3 kartus per savaitę turime suspėti iki 20val aplankyti maisto parduotuves. Kodėl 2-3 kartus? Ogi todėl, kad vienu kartu nepavyks dviračiu parsivežti visos savaitės produktų, be to parduotuvėse yra skirtingi produktai: ką randi vienoje, nebūtinai rasi kitoje.
Per pietų pertrauką (25min), po paskaitų, o ypač penktadienį smagu apsilankyti koledžo rūsyje įrengtame studentų bare ir prie alaus bokalo pasidalinti gyvenimo įspūdžiais ne tik su kolegom, bet ir su dėstytojais.
Penktadienio ir šeštadienio vėlų vakarą galima praleisti viename iš klubų, tačiau įėjimas kainuoja apie 40-50DKK, rūbinės paslaugos 10DKK, tualeto 2DKK... Kad nebūtų liūdna vieniems tarp daniško jaunimo galima aplankyti Roskilde University Center kuris yra Trekroner miestelyje (tiksliau laukuose) apie 3-4km nuo Roskildės - ten visada galima rasti kitų tarptautinių studentų vakarėlių, tarp jų ir lietuvių. Kitais vakarais Roskildės miestelis visiškai tuščias, nebent tik Kopenhagoje galima rasti bendraminčių paūžti. Kinas kainuoja apie 60DKK.
Daugelis iš Danijos grįžta gerokai pailgėjusiais plaukais, nes paprasčiausios kirpyklos paslaugos svyruoja nuo 165DKK iki 200DKK.

/\

Nuorodos, netilpusios į kontekstą
Tas pats puslapis Danijos ir Lietuvos serveriuose.
Andrėjaus puslapis apie viešnagę Danijoje (rusiškai).
Lino puslapis apie viešnagę Danijoje (konstruojamas).
Roko puslapis apie viešnagę Danijoje.
Virtualus Danijos žemėlapis su paieška (spauskite čia, jei nemokate daniškai).
Lietuvos Ambasada Danijoje.
Danijos lietuvių puslapis.
Denmarkists - laiškai iš užjūrio.